Ignalinos rajone, prie Varnio ežero, stovintis Vidiškių dvaras du kartus per savo istoriją nukentėjo nuo gaisro, o sovietmečiu buvo paverstas kolūkio biblioteka. Teisininkas Kęstutis Mozeris, iš pradžių net neplanavęs jo pirkti, dvarą įsigijo ir ėmėsi jo restauravimo, remdamasis originaliu XIX amžiaus architekto brėžiniu.

Nuotraukos: Lukas Jusas

Tekstas: Elena Paleckytė

Prikeliant dvarą naujam gyvenimui labai pagelbėjo daugiausia su paveldo statiniais dirbantis architektas Algimantas Stalgys, kurio įsitraukimą į procesą dar labiau sustiprino tai, kad dar prieš šį projektą jis ir K. Mozeris buvo geri draugai. Architektas nėjo į kompromisus ir siekė tik paties geriausio ir labiausiai istorinį vaizdą atitikusio rezultato. Architektas A. Stalgys surado rūmų fasado brėžinį, kurį parengė XIX amžiaus pradžioje dvarą įsigijusio Ignoto Kaminsko pasamdytas architektas. Būtent šią dvaro versiją K. Mozeris ir siekė atkurti.

Lietuvos dvarai – Vidiškių dvaro sodyba su terasiniu parku

Vidiškių dvaro sodyba su terasiniu parku, kurį K. Mozeris pamėgo dar prieš nuspręsdamas patį dvarą įsigyti – būtent noras apsaugoti šį parką nuo iškirtimo tapo viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių jį imtis restauravimo.

Lietuvos dvarai – darbo kambarys antrame aukšte

Su dvaru K. Mozeris susipažino dėl profesinių priežasčių: atkūrus nepriklausomybę, teisininkas padėjo dvarą paveldėjusiai šeimai sutvarkyti nuosavybės atkūrimo dokumentus. Vėliau ši šeima nusprendė dvarą parduoti. Per tą laiką K. Mozeris pamėgo dvarą, ypač terasinį jo parką. Norėdamas jį apsaugoti nuo sunaikinimo ir vis labiau domėdamasis Lietuvos dvarų istorija, jis galiausiai nusprendė pats įsigyti šį dvarą ir imtis jo tvarkymo. K. Mozeris suprato, kad dvaro tvarkymas nebus finansiškai racionalus žingsnis, tačiau jautė pareigą imtis šio darbo: „Žinojau, kad dvaras niekuomet neatsipirks, tačiau tai buvo investicija į Lietuvą. Reikėjo parodyti, kad čia taip pat galima atkurti istorinius objektus, kad mūsų kultūra ir istorija nėra vien tai, ką galima pamatyti Rumšiškių muziejuje.“

Antrame aukšte esantis darbo kambarys, kurio interjeras atkurtas pagal to meto madas ten, kur originalių brėžinių ar nuotraukų nepavyko rasti.

Lietuvos dvarai – atkurta fasado ornamentika

Fasado ornamentika, atkurta pagal architekto Algimanto Stalgio surastą originalų XIX amžiaus pradžios brėžinį, parengtą Ignoto Kaminsko.

Lietuvos dvarai – medžio ornamentika fasade

Istoriniai baldai, kuriuos K. Mozeris beveik dešimtmetį rinko iš aukcionų Prancūzijoje, Belgijoje, Skandinavijoje ir kitose Europos šalyse – įsigijus dvarą, jame nebuvo likę nė vieno autentiško baldo.

Lietuvos dvarai – durys vedančios į terasą

Durys, vedančios į terasą – vienas iš elementų, menančių dvaro klasicistinio stiliaus praeitį, kurią architektas siekė atkurti kuo tiksliau, remdamasis istoriniais tyrimais.

Lietuvos dvarai – istoriniai baldai interjere

Medžio ornamentika, viena iš detalių, kurią specialistai analizavo, lygindami su kitais panašiu laikotarpiu statytais Lietuvos dvarais, kad atkūrimas būtų kuo tikslesnis.

Tuos elementus, kurių brėžinių ar jų pačių nepavyko atrasti, architektas pasiūlė atkurti pagal to meto madas. Tai buvo ypač svarbu interjeruose, nes būtent jų nuotraukų nėra išlikę. Jis analizavo regione paplitusią puošybą, lygino dvarą su kitais panašiu laikotarpiu...