Prieš aštuoniolika metų Pakruojo rajone Edita Aperavičienė, ieškodama kuklaus vasarnamio, netikėtai įsigijo tikrą dvarą – dviejų hektarų teritoriją su griuvėsiais primenančiais pastatais.

Nuotraukos: Lukas Jusas

Tekstas: Daiva Ausėnaitė

Edita sako, kad dvare nepavyko rasti daug autentiškų detalių – liko tik kelios vinys, iš sienos styrantys akmenys. Dabar ant sienų kabo šeimos paveikslų kolekcija. Ji visuomet mėgo lankytis sendaikčių parduotuvėse, o įsigytas dvaras šį pomėgį pavertė kasdieniu džiaugsmu. „Pamenu, kartą užsukau į sendaikčių parduotuvę ir paskambinau architektui Antanui – klausiu, ką reikėtų nupirkti. Jis sako: „Imkite viską, kas gražu, – rasime, kur pritaikyti.“ Taip ir padariau“, – šypsosi Edita.

Akmenėlių dvaras, istorinis dvaro restauravimas

Dvaras, statytas iš akmens ir dolomito – medžiagų, kurias mėgo praktiški vokiečių bajorai Roppai, anuomet valdę šias žemes ir statę savo dvarus tuo pačiu stiliumi.

Akmenėlių dvaro šeimininkė pasakoja, kad per pirmąjį dešimtmetį nuo dvaro įsigijimo čia įvyko daug pokyčių. Buvo atgaivintas ir prikeltas vienas iš pastatų – dabar jis tinkamas gyventi ištisus metus. Vidaus darbus atliko architektas Antanas Pužauskas, kuriam buvo suteikta kūrybos laisvė. „Kartą apsilankiau naujai atidarytame restorane ir buvau sužavėta jo interjero. Pasidomėjusi sužinojau, kas šio dizaino autorius – architektas A. Pužauskas. Po dviejų mėnesių paieškų man pavyko jį surasti. Iš karto supratau, kad galiu jam patikėti užduotį prikelti dvaro dvasią. Ir jis tai padarė nepriekaištingai“, – vedžiodama po didžiojo pastato erdves pasakoja Edita.

Dvaro valgomasis, kuriame architektas Antanas Pužauskas, gavęs pilną kūrybinę laisvę, prikėlė dvaro dvasią iš naujo, dirbdamas su tuo, kas liko – vos kelios vinys ir iš sienos styrantys akmenys.

Dvaro eksterjeras su raudonomis langinėmis ir durimis – akcentas, išryškinantis akmeninio pastato charakterį šalia jį supančių sodų.

Pagrindinis Akmenėlių dvaro kambarys su židiniu dvare

Architekto rankomis tapytos sienos – restauracijos metu buvo atrasta keletas autentiškų piešinių fragmentų, kuriuos Antanas nusprendė pakartoti interjere.

Durys, vedančios į dvaro sodą, kur šiandien žaliuoja sodai-kambariai.

Architekto rankomis tapytos sienos dvare

Pagrindinis kambarys su židiniu, kurio vienoje pusėje stovi valgomojo stalas, o kitoje – jaukus kampelis pasisėdėjimams, ant sienų kabant šeimos paveikslų kolekcijai.

Architektas rankomis tapė sienas. Restauracijos metu buvo atrasta keletas autentiškų piešinių fragmentų, tad Antanas nusprendė šią detalę pakartoti interjere, subtiliai sujungdamas senąją dvaro dvasią su nauju gyvenimu. Koridoriuje – galerija nuotraukų,...