Užsisakykite į paštomatą visoje Lietuvoje
Siuntimas LP EXPRESS paštomatais nemokamas
PAVELDO OBJEKTAI
Tarp lokalumo ir kosmopolitiškumo
Nors sovietmečiu apie 60 procentų Lietuvos dvarų paveldo buvo sunaikinta arba nepataisomai sužalota, Burbiškio dvaras Anykščių rajone išliko vienas nedaugelio, galinčių pasigirti autentiškų interjero detalių gausa. Čia lietuviškas provincijos peizažas jungiasi su prancūziška elegancija ir pasaulio vizijomis.
Nuotraukos: Lukas Mykolaitis
Tekstas: Dr. Marius Daraškevičius
Vestibiulis – pirmoji erdvė, pasitinkanti svečius. Lietuvoje bajorai šiai patalpai dažniausiai suteikdavo riterišką nuotaiką: čia kabėdavo medžioklės trofėjai, ginklai, valdovų portretai, o sienos neretai imituodavo akmenį. Tokios erdvės būdavo iškilmingos, bet šaltos. Burbiškyje nuspręsta kitaip – atsisakyta senųjų stereotipų ir sukurta moderni, kelionių dvasia alsuojanti aplinka. Sienas dengė popieriniai tapetai pašto tematika, marginti Europos šalių paštininkų figūromis, užrašais su šalių pavadinimais ir gyventojų skaičiumi bei pirmųjų pašto ženklų atvaizdais.


Burbiškio dvaro architektūra, kurią 1853 metais pastatė dvarininkas Anupras Venslovavičius su žmona Filipina Horvataite – rūmai, tikėtina, suprojektuoti prancūzų architekto, nors tai ir nepatvirtinta dokumentais.


1853 metais Burbiškio dvaro sodybos centre iškilo nauji rūmai. Juos pasistatė dvarininkas Anupras Venslovavičius (Onufry Węcławowicz, 1805–1880) su žmona Filipina Horvataite (Filipina Horvatt, apie 1805–1870), kilusia iš Lietuvos vengrų. Pasakojama, kad rūmų architektas buvo prancūzas. Ir nors tai nėra patvirtinta dokumentais, prancūziškos kultūros įtaka šių rūmų estetikai akivaizdi. XIX amžiuje prancūziška gyvensena buvo laikoma rafinuotumo etalonu, todėl jos dvasia natūraliai persmelkė ir Burbiškio interjerą. Rūmai suprojektuoti pagal tradicinį prancūzišką reprezentacinio apartamento modelį – nuoseklią paradinių kambarių seką, sujungtą dvivėrėmis durimis: nuo viešiausios erdvės – vestibiulio – iki intymiausio miegamojo.
Burbiškio dvaro maketas, atskleidžiantis rūmų suplanavimą pagal tradicinį prancūzišką reprezentacinio apartamento modelį – nuoseklią paradinių kambarių seką nuo vestibiulio iki miegamojo.


Dvaro interjere esanti koklinė krosnis ir istoriniai baldai – Dorpato meistrų darbas, prabangos ir gero skonio simbolis, būdingas tik labiausiai pasiturinčiųjų namams XIX amžiuje.


Dvaro interjere gausu prancūziškų tapetų, kurie gaminami iki šiol – tai leido restauruojant atkurti autentišką pirminį XIX amžiaus vaizdą.


Tuo metu tai buvo tikra naujovė. Juk pirmieji pašto ženklai pasaulyje pasirodė vos keliolika metų prieš iškylant rūmams. Iki šių dienų išlikusi įspūdinga Dorpatų (dab. Tartu, Estija) meistrų balta koklinė krosnis – prabangos ir gero skonio simbolis, būdingas tik...


Tęsinį skaitykite Veranda ID No.5 dvarų numeryje
Daugiau vaizdų ir detalių atraskite spausdintoje arba skaitmeninėje leidinio versijoje


periodinis leidinys leidžiamas keturis kartus per metus apie kūrybingus žmones, įtraukiančias erdves, meną ir vietos architektūrą
veranda ID
© 2025, veranda ID










