Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) rugsėjo 10–spalio 4 dienomis vyko Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro organizuojama nacionalinio konkurso „Jaunojo dizainerio prizas“ paroda. Joje pristatyta 15 perspektyviausių šių metų dizaino absolventų darbų, kur buvo galima susipažinti su įvairiomis jaunųjų kūrėjų praktikomis, tyrimais ir kūrybiniais ieškojimais.

Tekstas: Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras, parodos „Jaunojo dizainerio prizas 2026“ kuratorė Daina Eičaitė

Pagrindinio prizo nugalėtojai: Domantas Pigulevičius, Kamilė Ražanskaitė, Patricija Vaisova, Jomilė Uksaitė, Eva Zaveckaitė.

Dizainerė Gustina Maksvytytė

Dizainerė Gabija Petrauskaitė

Kokių klausimų kelia jaunoji dizainerių karta?

Reikia pažymėti, kad šių metų projektai apima platų socialinių ir politinių temų lauką: „Parodoje kūrėjai nagrinėja emocinio intelekto ir socialinės gerovės temas, ieško būdų, kaip stiprinti įtrauktį, bendruomeniškumą ir tarprūšiškumą. Ieškodami alternatyvios pasaulio ateities, jie kritikuoja nusistovėjusias ideologijas ir sistemas. Eksperimentuodami su medžiagomis ir raiškos formomis, dizaineriai klausia: galbūt jau laikas keistis ir iš naujo įvertinti tai, kas yra aplink?

Kūrybos temų dizaineriai ieško asmeninėse patirtyse, socialinėse ir politinėse problemose, erdvės analizėje. Erdvė šiuo atveju gali būti labai plati – nuo akademijos koridoriaus iki įsivaizduojamo kolektyvinio sodo. Jaunieji dizaineriai yra gilūs stebėtojai, vertinantys visuomenės veidą, jį kvestionuojantys, keičiantys ir siūlantys naujas išraiškas. Dizainą jie suvokia ne tik kaip estetinės formos kūrimą, bet ir kaip kritinio mąstymo bei tyrimo įrankį, leidžiantį kelti klausimus apie aplinką, visuomenę ir joje vykstančius procesus.

Parodos kontekste svarbi kritinio dizaino samprata, kur dizainas gali ne tik spręsti konkrečią problemą, bet ir ją išryškinti, suabejoti nusistovėjusiomis normomis ar paskatinti žiūrovą permąstyti įprastą reiškinį. Todėl kuriamas objektas, erdvė ar vizualinė sistema gali veikti ne vien kaip funkcionalus sprendimas, bet ir kaip argumentas, klausimas ar diskusijos pradžia. Tuomet dizaino vertę apibrėžia ne tik galutinis rezultatas, bet ir gebėjimas išreikšti autoriaus poziciją nagrinėjamu klausimu.

Eksponuojami objektai tampa ne tik galutiniais projektais, bet ir mąstymo eigos pėdsakais. Jie atskleidžia, kaip jaunieji dizaineriai stebi aplinką, interpretuoja informaciją, formuluoja klausimus, abejoja, eksperimentuoja ir galiausiai savo poziciją paverčia forma.“

Parodos architektūra – dizaino lauko daugiabalsiškumo atspindys

Parodos architektūrą sukūrė dizaineriai Vytautas Gečas ir Emilija Kazakevičiūtė. Jų sumanyta vientisa, erdvėje išcentruota architektūrinė instaliacija simboliškai sujungia skirtingus autorius ir jų specialybes. Dalyvių projektai pateikiami vienas šalia kito, tačiau kiekvienam išlaikoma individuali erdvė – taip darbai išlieka savarankiški, bet kartu tampa bendros visumos dalimi ir atskleidžia dizaino lauko daugiabalsiškumą.

„Bendra konstrukcija primena suneštinį stalą, prie kurio, lyg po pasibaigusios studijų šventės, dar kartą susirenkama pabūti kartu, pasidalyti ir reflektuoti. Paroda tampa šio susitikimo tęsiniu – erdve, kurioje kiekvienas atsineša savąjį indėlį, o skirtingi darbai atsiskleidžia ne tik individualiai, bet ir savo kaimynystėje“, – parodos architektūros idėją pristato V. Gečas.