Justina Laukaitytė ir Andrius Staliulionis medžio meistriškumo mokėsi vienas iš kito. Jiedu susipažino dar mokykloje, kai Andriui medis jau buvo aiškus pasirinkimas, o Justinai – neįtikėtinai keistas. Šiandien jie – studija „Natyvai“, neseniai iš Vilniaus persikėlusi į Dzūkijos kaimą, kur, pasak pačių, pabėgo į pušynus ir ruošiasi naujam kūrybos etapui.

Tekstas: Medinės architektūros centras, Gabija Plukė

Studija „Natyvai“

Spalį jų darbai keliaus į Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centrą – tai jau trečioji dizainerės ir kuratorės Marijos Puipaitės kuruojamo, tebesitęsiančio ciklo „Dizaino outsaideriai“ paroda. Šiame cikle pristatomi individualūs medžio meistrai, kuriantys autorinius funkcinius objektus. Jo idėją įkvėpė M. Puipaitės meilė profesionaliems amatams ir restauracijos menui – praktikai, kurioje išlaikomas tam tikras idealizmas ir įmanoma ištrinti epochų ribas, tiesiogiai prisiliesti prie praeities. Čia kūrybiniai principai neretai pranoksta net konceptualaus dizaino praktikas. Pirmoji ciklo „Dizaino outsaideriai“ paroda – menininko Evaldo Jurčiukonio autorinė paroda „Detalių istorijos“, Medinės architektūros centre eksponuota 2025 metais. Šiemet ciklą tęsė iliustratoriaus Karolio Strautnieko „Suolų karštinė“.

Prieš trečiosios ciklo parodos atidarymą kalbėjomės su Justina Laukaityte apie studijos kelią į medžio amatą, santykį su medžiaga ir tai, ką jiems reiškia būti „autsaideriu“ dizaino lauke.

Kaip pradėjote dirbti su medžiu?

Tiek Andrius, tiek aš prie medžio priėjome iš labai skirtingų pusių. Susipažinome dvyliktoje klasėje, ir jau tada Andrius žinojo, kad norėtų gaminti medžio darbus. Tuo metu man tai atrodė neįtikėtinai keistas pasirinkimas. To meto aplinka rinkosi universitetines programas, apie rankų darbą nebuvo nė kalbos, o įsivaizdavimas, kas tai yra, prasidėdavo ir baigdavosi virtuvinių komplektų gamyba. Pamažu Andrius supažindino mane su tikruoju amato veidu, sena tradicija, tokiais kūrėjais kaip Isamu Noguchi, Hansas J. Wegneris, Alvaras Aalto, Jonas Prapuolenis, ir, būdama trečiame studijų kurse, pirmą kartą prisiliečiau prie medžiagos, kurios galimybės, dizaino prasme, yra praktiškai beribės. Taip atsirado „Natyvai“.