Prieš septynerius metus Varėnos rajone įsigytas sklypas buvo tiesiog apaugęs šabakštynas, kurį du vyrai – Marius ir Tomas – iš pradžių bandė išvalyti patys. Šiandien čia stovi „Aukštoji Liškiava“ – septynių pastatų SPA kompleksas, kuriame kiekvienas medis buvo sąmoningai išsaugotas, o architektūra sukurta taip, kad pirmenybę atiduotų gamtai, o ne pastatams.

Nuotraukos: Lukas Jusas

Tekstas: Elena Paleckytė

Architektai: Erdvės architektūra

Interjeras: Nomo studija

Sovietmečiu apatinėje sklypo dalyje veikė pirtys kolūkio darbininkams, taip senoji miško pirtelė buvo prikelta naujam gyvenimui ir atstatyta kaip „Šepšė“, jos tūrį nacionaliniame parke atkuriant centimetro tikslumu. Pastatas įsikūręs žemiau užtvankos – pro langą matomas tvenkinys kriokliu krinta žemyn, srūva aplink pastatą ir nuklysta gilyn į mišką, todėl savininkai „Šepšę“ dažnai vadina krioklio pirtimi. Vidaus ir išorės ribą dar labiau trina laiptai-akmenys: „Sėdint prie didelės vitrinos sunku suprasti, ar tie akmenys yra tik atspindys stikle, ar tikra laiptų pakopa“, – pasakoja NOMO studijos architektė T. Bačiulytė.

„Aukštoji Liškiava“ ant kalvos, Dzūkijos gamta

Aukštosios Liškiavos kompleksas Varėnos rajone, kurio pastatai išdėstyti ant kalvos - išraiškingas reljefas nuo pat pradžių nulėmė, kad kompleksas buvo projektuojamas kaip sodyba, o ne vienas didelis tūris.

Kaip pasakoja vienas iš projekto architektų Martynas Akulevičius, projekto vieta unikali ne tik tuo, kad dalis sklypo patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, tačiau ir sudėtinga sklypo charakteristika: visą teritoriją, galima sakyti, sudaro trys terasos, reljefas išraiškingas, be to, sklype yra ir Liškiavės upelio užtvanka. Tai lėmė, kad jau pradiniuose eskizuose kompleksas buvo projektuojamas būtent tarsi sodyba: „Norėjome maksimaliai išnaudoti vietos potencialą, tad nė nebuvo minties statyti vieną didelį tūrį. Nuo pat pradžių kompleksą projektavome kaip gyvenamąją sodybą su daug ūkio pastatų.“

Namo tamsus fasadas, sąmoningai nepretenduojantis konkuruoti su aplinka – toks koloritas tarsi pasislepia šešėlyje ir į pirmą planą iškelia gamtą.

Aukštpji Liškiava interjeras su vaizdu į šlaitą

Pagrindinis kambarys, kuriame patiekiami pusryčiai, atveria vaizdą į besileidžiantį šlaitą – didžiuliai vitrininiai langai jungia erdves tarp lauko ir vidaus.

Aukštosios Liškiavos SPA erdvė

Aukštoji Liškiava SPA erdvė su vitrininiais langais

Tamsus namo fasadas gamtos apsuptyje, šiuoliakinė architektūra

Interjero baldai natūraliomis Dzūkijos spalvomis

Pirties „Šepšė“ laiptai su akmenų pakopomis

Pirties „Šepšė“ laiptai su akmenų pakopomis, sukuriančiais iliuziją tarp tikrovės ir atspindžio stikle – natūralūs rieduliai, pratęsiantys miško pasaką tiesiai į pastato vidų.

Interjero baldai artimi laukinėje Dzūkijos gamtoje randamoms spalvoms – ąžuolas, granitas ir plienas deriniami taip, kad išlaikytų subtilią tarpusavio harmoniją.

Interjero architektė Toma Bačiulytė visą kompleksą sujungė netikėtu principu – dienos ciklo spalvynu. Kelionė prasideda aušros atspalviais viename pastate, o baigiasi...