Kraštų dvaro teritorijoje stovėjęs sovietmečio grūdų sandėlis, kadaise prikrautas meškas auginusio cirko artisto daiktų, iš pirmo žvilgsnio atrodė be jokio potencialo. Verslininkui Mindaugui Vanagui, jis reiškė kur kas daugiau.

Nuotraukos: Norbert Tukaj

Tekstas: Elena Paleckytė

Kadangi anksčiau fasade buvę langai nesuteikė pakankamai šviesos ar buvo netinkamose vietose, teko kai kuriuos jų užmūryti ar, priešingai – iškirsti. Todėl apšiltintuose ir tinkuotuose naujuosiuose fasaduose galima matyti tam tikras „nišas“ ar įspaudus, kurie žymi senąsias langų vietas. Galima pastebėti ir galerijos tūrio pažemėje žymimas vėdinimo angų žymes. Senas pagrindinio įėjimo metalines duris dvaro savininkas nusprendė eksponuoti lauke, lygiuojant su pagrindine pastato ašimi. Jis juokauja, kad tai pirmasis jo sukurtas konceptualaus meno kūrinys.

Meno galerija buvusiame silikatinių plytų sandėlyje

Meno galerija, kadaise buvusi apleistas baltų silikatinių plytų grūdų sandėlis – pastatas, neturėjęs jokios istorinės architektūrinės vertės, tačiau savininkui reiškęs asmeninį ryšį su vaikystės vasaromis pas senelius.

Nusipirkus dvarvietę grūdų sandėlis buvo gerokai apleistas. Kaip pasakoja renovacijos architektė Laura Bagdonaitė, pastatas prieš renovaciją neatrodė patraukliai, tai buvo tiesiog gremėzdiškas, sovietmečiui būdingų baltų silikatinių plytų pastatas, neturintis jokios vertingos architektūrinės išraiškos, prikrautas meškas auginusio cirko artisto daiktų. Ir nors pastatas istorinės architektūrinės vertės neturėjo, renovacijos autorė nenorėjo praeities visiškai nubraukti, stengėsi įvertinti, ką vertą išsaugoti. Buvo nuspręsta išsaugoti kiek įmanoma daugiau medinės stogo konstrukcijos, o dažniausiai neigiamą atspalvį turinčios silikatinės sienos pastato interjere buvo tik nudažytos, šitaip nebandant nuslėpti, iš ko pastatas buvo pastatytas.

Mindaugas Vanagas, dvaro sodybos savininkas, kuris restauravimo darbus pradėjo nuo šio pastato ne tik dėl praktinių priežasčių, bet ir dėl asmeninės jo reikšmės.

Viduje sąmoningai paliktos konstrukcijos – tarp jų medinė stogo santvara ir grūdams perpilti skirta „sija“, menanti pastato pramoninę praeitį.

Laiptai į antrąjį aukštą, kuriame įrengtas miegamasis ir vonios erdvė – vienintelė pastato dalis, kur grindis dengia ne šaltas industrinis betonas, o kilimas, sukuriantis jaukesnę atmosferą.

Meno galerijos svetainė buvusiame grūdų sandėlyje

Pagrindinė erdvė, meno galerija-svetainė, kurioje paprastos baltos sienos tapo tinkama aplinka savininko meno kolekcijai eksponuoti, o grindyse išlikę langeliai atskleidžia buvusį grūdų transportavimo tunelį.

Laiptai į miegamąjį ir vonios erdvę antrame aukšte

Išlikusios pastato konstrukcijos, industrinė architektūra

Antrame aukšte įrengtas miegamasis tapo vienintele erdve visame pastate, kurioje architektė ir savininkas pasirinko visiškai kitokį sprendimą nei likusioje dalyje. Čia...