Šimtametė sodyba prie upelio šiandien atrodo gerokai kitaip nei tada, kai ją pirmą kartą pamatė „Heima“ architektai. Kuklus, sunykęs kaimo kompleksas tapo proga iš naujo pažvelgti į Žemaitijos tradicinę architektūrą ir jos formas pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimui.

Nuotraukos: Norbert Tukaj

Tekstas:Justas Juzėnas

Architektas: HEIMA

Tačiau naują sodybos vaizdą formavo ne vien architektų pasirinkimai. Teritorijoje galiojo griežti reikalavimai: gyvenamąjį pastatą buvo galima atkurti tik tam tikrų proporcijų ir konkrečioje vietoje, išlaikant jo tūrį. Svarbi buvo ir šlaito apsauga bei vandens apsaugos juosta, todėl pastatų išdėstymas liko toks, koks buvo. Architektai siekė ne pažodžiui atkartoti praeitį, o sugrąžinti tradicinei architektūrai būdingą šilumos jausmą. Tam pasitelkė Žemaitijos architektūros principus, vietinių stalių ir atestuotų meistrų patirtį.

Sodybos prie upelio ansamblis Žemaitijoje

Sodybos ansamblis, kuriame tradicinės Žemaitijos architektūros formos pritaikytos šiuolaikiniam gyvenimui.

Šviesus tradicinės sodybos svetainės interjeras

Tamsus sodybos fasadas su kontrastuojančiomis baltomis langinėmis

„Sodybos prie upelio“ projektas prasidėjo nuo užsakovo noro turėti „antrus namus“ vaikystėje pažintose vietose. Šis santykis su kraštovaizdžiu architektams pasirodė itin svarbus. Vieno iš architektūros studijos „Heima“ partnerių ir įkūrėjų Povilo Žukausko teigimu, būtent požiūris į šimtametės sodybos puoselėjimą tapo atspirties tašku projektui, kuris vėliau išaugo į antrą, trečią ir ketvirtą jo versijas. Prieš pradėdami projektavimo darbus architektai rado kuklią šimtametę kaimo sodybą, beveik neturinčią puošybos elementų. Vienas ūkinių pastatų buvo visiškai sunykęs, nebuvo likę nei sienų, nei stogo.

Šviesus sodybos svetainės interjeras, kuriame šiuolaikinė gyvenimo aplinka dera su tradicinės architektūros charakteriu.

Tamsus namo fasadas išryškina kontrastingas baltas langines ir dekoratyvinius elementus, tapusius vienais svarbiausių projekto architektūrinių akcentų.

Ūkinio pastato durys uždaromos langinėmis, kai pastatas nenaudojamas. Toks sprendimas pasirinktas atsižvelgiant į nacionalinio parko reikalavimus.

Sodybos šiaudinis stogas ir aplinkinis Žemaitijos kraštovaizdis

Šiaudinis sodybos stogas ir aplinkinis kraštovaizdis pabrėžia projekto ryšį su Žemaitijos tradicine architektūra ir aplinka.

Ūkinio pastato durys uždaromos langinėmis. Sodybos interjeras

Sodybos charakterį galiausiai nulėmė detalės: juodos degintos termomedienos fasadai tapo fonu baltiems langinių elementams, o natūraliai pilkėjančios nendrės stogą