SENOJI MEDINĖ ARCHITEKTŪRA

Šimtametis namas

Ant sienų išlikę 1926 metų belgiški tapetai, vieta po pečium, kur žiemos metu miegodavo vištos, ir patalpėlė šv. Agotos duonelei, kad ji saugotų namą nuo gaisro. Tokių „laiškų“ iš praeities įsigytame name Dr. Ingė Auželienė rado ne vieną. Ukmergės rajone, Paąžuolių kaime, esanti sodyba per daugiau nei šimtą metų matė daug: čia gyveno pasiturintys valstiečių „brigadininkai“, atkūrus nepriklausomybę buvo vaistažolių ūkis, jau šiais laikais vyko įvairios edukacijos ir degustacijos, o artimiausioje ateityje duris gali atverti šokio ir meno studija. Sodybos savininkai – želdynų dizainerė, dėstytoja Ingė Auželienė kartu su auksinių rankų vyru Mindaugu – apie dešimt metų vasarodavo viename iš sodybos pastatų. O prieš šešerius metus ėmėsi didžiausio projekto – renovavo šimtametę trobą, jautriai išlaikydami autentiškumą ir įdiegdami modernių elementų.

Nuotraukos: Lukas Jusas

Tekstas: Daiva Ausėnaitė

„Keliaudama po Europą visuomet žavėjausi senais tenykščiais namais. Anglijoje esu mačiusi medinį namą, statytą dar XIV amžiuje! Atokesnėse vietose, kur neįsiveržė karai ar kitos negandos, tinkamai prižiūrimi tokie namai tarnauja šimtmečius. Ir man norėjosi taip išsaugoti šį namą. Mūsiškiui – 120 metų. Po mūsų atliktų darbų jis dabar tarnaus kokius 70 metų, paskui vėl reikės patvarkyti ir, žiūrėk, sulauks 300 metų. Juk tai vertinga!“ – įsitikinusi Ingė.

Paąžuolių kaime, Ukmergės rajone, įsikūrusi 17,5 hektaro sodyba, kurioje daugiau nei 15 metų šeimininkauja želdynų dizainerė dr. Ingė Auželienė su vyru Mindaugu.

Sodybą Ingė pamatė atsitiktinai, jokių sąsajų su šia vieta nėra, tačiau per 15 metų atsirado labai stiprus savo vietos jausmas. „Sodybos pardavėjas mums pasakojo, kad čia gyveno agronomas, jis atkūrus nepriklausomybę turėjo vaistažolių ūkį, augino ramunėles ir valerijonus. Iš to laiko yra likusi siurblinė – čia buvo plaunami valerijonai. Kai ką papasakojo pardavėjas, o paskui jau nuolat „pasakojo“ daiktai, kurių atrasdavome“, – pasakoja Ingė.

Spėjama, kad šiam namui jau apie 120 metų, nors oficialiuose dokumentuose nurodyta 1940-ųjų statybos data. Atkuriant senąjį prieangį išsaugotos autentiškos dekoratyvinės detalės, o trūkstamus ornamentus pagal išlikusius pavyzdžius išdrožė vyras Mindaugas.

Atnaujinant senąją trobą siekta išsaugoti jos medžiagiškumą ir praeities ženklus, kartu pritaikant erdves dabartiniam gyvenimui.

Aukštaitiška troba - medinio namo atnaujinimas, interjeras

Sodybos namuose Ingė rado įvairių autentiškų daiktų, tarp jų senovinių baldų, kurių dalis dar laukia restauravimo.

Aukštaitiška troba - medinio namo atnaujinimas

Sovietmečiu pakeitus senuosius langus, iš originalų išliko vos vienas. Pagal jį šeimininkai atkūrė kitus namo langus

Maždaug 100 kvadratinių metrų ploto namas atspindi Aukštaitijai būdingos didžiosios pirkios tradiciją. Pasak Ingės Auželienės, tokios trobos būdavo 12 arba 16 metrų ilgio ir 6 metrų pločio, nes jų matmenis lėmė tuo metu naudotų rąstų ilgis.

Vonios kambaryje susitinka sena medinė spintelė derinama su moderniomis plytelėmis ir kriaukle.

Renovuojant šimtametę trobą teko spręsti ne tik tai, ką išsaugoti, bet ir kur ieškoti kompromisų: nuo po sovietmečio šiferiu aptiktų medinių stogo malksnų iki natūraliai vėdinamų grindų ir kalkinio tinko ant medinių lentjuosčių. Kai kurių sprendimų diktavo...