Užsisakykite į paštomatą visoje Lietuvoje
Siuntimas LP EXPRESS paštomatais nemokamas
PAVELDO OBJEKTAI
Prikeltas būti
XVI amžiaus Kamariškių dvaras Arūno Survilos vaikystėje buvo tik pasakojimuose gyvavęs, sunykęs pastatas. Šiandien, praėjus šešeriems metams nuo jo įsigijimo, dvaras atgimė kaip bendradarbystės erdvė
Nuotraukos: Lukas Mykolaitis
Tekstas: Daiva Ausėnaitė
Kai ką jis darė pats su suburta statybininkų komanda. Taip pat prisidėjo daug vietinių meistrų ir kūrėjų: keramikė Miglė nulipdė kriaukles, molio meistras Saulius prisidėjo su molio ir kalkių sprendimais sienoms ir grindims, Rolandas padėjo su metalo konstrukcijomis, Aivaras meistriškai atliko akmens darbus, Dominykas pagamino medinius baldus. „Mums buvo labai svarbu, kad šita vieta būtų savarankiška ir tvari. Todėl Kamariškėse įrengėme inžinerinį mazgą, iš kurio valdoma visa elektra, vidiniai elektros tinklai ir šildymo sistema“, – pasakoja Arūnas.


Kamariškių dvaro flygelis, viena iš dviejų atkurtų pastato dalių, menančių laikus, kai skirtinguose dvaro šonuose gyveno šeimininkė ir šeimininkas.




Jau kitą dieną po dvaro įsigijimo buvo gautas įspėjimas iš paveldosaugos institucijų dėl apleisto objekto ir gresiančių baudų. „Jeigu tai būtų mūsų pirmas objektas ir nebūčiau susipažinęs su paveldo tvarkymo tvarka, būčiau labai greitai tapęs piktu žmogumi. Visi pastatai buvo avarinės būklės, paukščiui nutūpus – byrėdavo sienos, krisdavo plytos. Taip pat buvo labai daug sovietinės intervencijos, buitinių šiukšlių. Jų iš dvaro teritorijos išvežėme apie 40 tonų“, – prisimena Arūnas. „Turiu inžinieriaus išsilavinimą ir man buvo lengva suprasti, kur esame. Veikėme dar Antalieptėje išbandytu principu: telkėme talkas, kvietėme verslo įmones mus paremti ar kitomis formomis prisidėti.“
Arūnas Survila, dvaro savininkas, kurio vaikystės pasakojimai apie sunykusį Kamariškių dvarą po daugelio metų virto ryžtu jį prikelti iš griuvėsių.
Teritorijoje esantys istorinių sienų griuvėsiai
Kamariškių dvaras savo gamtiniame kontekste, teritorijoje, kur susikerta Lietuvos ir Latvijos sienos, Nemuno ir Dauguvos baseinai, o šalia dvaro gyvena net devynios saugotinos gyvūnų rūšys.


Išlikusi originali laiptų detalė, integruota į modernią laiptų turėklo konstrukciją, tampa vienu iš ženklų, jungiančių dvaro praeitį su jo dabartimi.




Muzikos studija dvaro viduje, kurioje šiandien kuria lietuviški ir tarptautiniai atlikėjai.
Terminas „flygelis“, greičiausiai kilęs dar iš karališkųjų dvarų laikų, kuomet viename gyveno karalius, kitame karalienė. Kamariškių dvare pavyko juos atkurti, tačiau


Tęsinį skaitykite Veranda ID No.3 numeryje
Daugiau vaizdų ir detalių atraskite spausdintoje arba skaitmeninėje leidinio versijoje


periodinis leidinys leidžiamas keturis kartus per metus apie kūrybingus žmones, įtraukiančias erdves, meną ir vietos architektūrą
veranda ID
© 2025, veranda ID








