Penkios Jakštų giminės kartos Mėčionių kaime saugo 1897 metais statytą pirkią, kuri per daugiau nei šimtmetį išgyveno vokiečių kariuomenės būstinę, sovietinę okupaciją ir istorinius Vilniaus krašto lūžius.

Nuotraukos: Marija Mireckaitė

Tekstas: Rasa Bertašiūtė, Aistė Andriušytė

Namuose gyvenama su tais pačiais daiktais, kurie priklausė seneliams ir proseneliams. Šeimynykščiai naudojasi šimto metų senumo staliaus įrankiais, prižiūri sodus, kuriuos sodino seneliai, proseneliai ir proproseneliai. „Nesavą daiktą negaila išmesti, bet kai žinome, kad jis tėvų ir senelių, o mes ir toliau jį naudojame – daiktas tampa šeimos istorijos dalimi“, – sako Danutė.

Aukštaitiška sodyba, statyta 1897 metais, Mėčionių kaimas

Jakštų sodyba, statyta 1897 metais Prano Jakšto ir jo sutuoktinės Emilijos Urbonavičiūtės – namas, kurį jau penkios giminės kartos saugo nepakitusį.

Kultūros paveldas, Aukštaitiškas namas Mėčionių kaime

Gyvenamasis namas, pirkia, statyta 1897 metais Prano Jakšto ir jo sutuoktinės Emilijos Urbonavičiūtės iš Giliūtų kaimo. Namas dviejų galų, juos jungia didžiulė priemenė su laiptais į pastogę – toks planas būdingas senosioms aukštaičių pirkioms. Pradžioje viena dalis buvo gyvenamoji, kita skirta svečiams priimti, vėliau abu galai pritaikyti gyventi ištisus metus. Išskirtinis pirkios bruožas – dviaukštis prieangis, gonkas. „Tai sodybos vaizdas nuo gatvės pusės. Visada mintyse atsiveria vakarėjančios saulės apšviestas namas, su gonku antrame namo aukšte ir fone esančiais šimtamečiais ąžuolais. Tai, ko gero, gražiausias ir širdžiai artimiausias vaizdas, dėl ko norisi ten kaskart sugrįžti užrakinus namų duris“, – pasakoja penktos kartos atstovas Paulius.

Namas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kartu su visu Mėčionių kaimu, kurio gatvinė rėžinė struktūra menantį XVI amžiaus Valakų reformos laikus.

Jakštų giminės atstovai, susirinkę prie sodybos, kurią jau kelis šimtmečius puoselėja ta pati šeima. Vyriausia iš jų, Danutė, tapo šeimos ašimi, telkiančia visas kartas aplink.

Antro aukšto miegamasis, įrengtas pastogėje, į kurią veda laiptai iš didžiulės priemenės, jungiančios abu senosios pirkios galus.

Šeimos saugomi senoviniai daiktai sodyboje

Šeimos saugomi daiktai, tarp kurių ir šimto metų senumo staliaus įrankiai, tebenaudojami tvarkant sodus, kuriuos kadaise sodino seneliai ir proseneliai.

Antro aukšto miegamasis autentiškoje aukštaitiškoje sodyboje

Šeimos saugomi autentiški daiktai aukštaitiškoje sodyboje

Sodybos puoselėjimas čia netapo prievole – tai gyva, kartų perduodama aistra. „Sutvarkysime vieną kampą, bus gražu, išblizginsime kitą, bus dar gražiau. Užvaldė sportinis azartas – tvarkyti, puoselėti“, – prisipažįsta Paulius, kurio prasidėjęs...